Mano svajonės
Jau neturi sparnų.
Jos lyg ižas plaukia
Kasdienybės upe 
Palengva,
Kol ištirpsta
Rutinoj dienų.
Vis dažniau lyg Kasandra
Man meluoja viltis.
Lyg trojėnai
Aš netikiu ja.
Ir plaukiu pasroviui
Gyvenimo luotu senu
Be irklų ir be burių
Ir išlipti į krantą,
Kur gyvena viltis
Negaliu.
Mano svajonės
Neturi sparnų...
O gal ir svajonių
Aš jau neturiu...