Bedvasiai namai,
Langai užkalti aklinai,
Užžėlę takai,
Slenksčiai pražilę seniai
Ir tyla nejauki,
Kai atsiveria durys.
Bedvasė erdvė
Padvelkia šalčiu.
Čia palaidotas laikas
Fotografijų rėmuos dūlėja,
Čia šventieji paniurę
Po kambarį tuščią
Tamsoj slampinėja,
Išėjusių vėlės 
Čia kartais sugrįžta,
Pasišneka tyliai,
Prisimena tuos,
Kurie dar gyvena
Ir vėlei išeina.
Ir suošia beržai, 
Lyg rekviem grotų
Bedvasiai namai
Ir žvelgia į saulę liūdnai
Apakę langai.