Nuskendę žvaigždės
Švietė ežero dugne.
Vingiavo takas pilnaties.
Ir taip magėjo
Rieškučiomis susemti
Nuskendusias žvaigždes
Ir eiti pilnaties taku
Į kitą krantą,
Kur laukei tu... 
Bet vėjo šuoras
Sudaužė svajones.
Užgeso žvaigždės,
Švietę ežero dugne.
Į tūkstančius
Mažyčių žiburėlių
Subyrėjo takas pilnaties...
Ir aš likau –
Toks vienišas,
Praradęs viltį
Į kitą krantą
Pilnaties taku nueiti
Ir tau nuskendusias
Žvaigždes atnešti... 
Jaučiau, kaip liūdesys
Vidurnakčio žvarba
Į širdį smelkės,
Ir tik lakštingalos
Mane paguosti bandė...