Akimirkai sustokime
Gyvenimo stotelėje.
Pažvelkime
Be baimės atgalios.
Ne tiek mažai
Gyvenimas
Mums davė.
O negandos
Nuo mylinčių žmonių
Taurių jausmų,
Lyg rytmečio rūkai
Nuo saulės spindulių,
Lai išsisklaido.
Ir ne metai
Žmogų puošia,
O žmogus,
Lyg vyno taurę
Gėrimu tauriu,
Prasme užpildo
Gyvenimo
Metus...