Prisiminimai,
Kuriuos aš saugau,
Šventi lyg duonos trupiniai
Nuo tėvų stalo.
Ta duona motinos rankom
Buvo iškepta.
Šventai lyg Gralio taurę
Juos saugau
Sielos gelmėje,
Kad neištrintų laikas
To, kas šventa buvo,
Kad nenuneštų vėjas
Tų šventų minčių.
Kartais norisi,
Tėvų namų duris atvėrus,
Pajusti kvapą duonos kepamos
Ir lyg vaikystėje,
Atriekus pirmą karštą riekę,
Išbėgt į lauką
Ir klausytis lakštingalų dainų,
Ošimo miško,
O vakarais žiemos
Girdėt kaip ledas
Aižėja ir skamba
Užšalusiam vaikystės ežere.