Mano metai 
Keliauja į dangų, 
Ten kur, tėve, tu 
Jau seniai gyveni.
Nepasakęs „sudie“ – išėjai
Tu žvaigždėtu keliu,
Gyvenimas bėgo nubėgo,
Lyg tavo
Romansai dainuoti
Ilgais vakarais.
Tavo dalgis
Pakraigėj rūdija,
Tavo žodžiai paklydę
Keliauja 
Tarp dangaus
Ir tarp žemės,
Gal nukrinta žvaigžde, 
Tik aš negirdžiu
Per rūką ir miglą.
Mano metai,
Pasipuošę baltu sidabru
Keliauja į dangų...