Nuo pradžių pradžios,
Nuo Dievo sutvėrimo
Ar Didžiojo sprogimo –
Visatoje viešpatauja
Laikinumas...
Sušvitusi žvaigždė užgęsta,
Pražydusi gėlė nuvysta,
Nukritusi snaigė
Žemės ašara pavirsta.
Net ąžuolas nuo žaibo
Miršta kirčio...
Ir mūsų laikas
Lyg krintanti žvaigždė
Sušvinta ir užgęsta.
Lyg snaigės ištirpsta
Mūsų dienos, metai...
Tik meilė – 
Trapi lyg snaigė,
Tvirta lyg ąžuolas,
Nepaklusni žemiškos
Būties laikinumui.