O moterie,
Dievai tau lenkės
Ir lenkės mirtingieji.
Petrarka ir Šekspyras
Tau meilės posmus rašė.
Virpėjo rankos skulptorių,
Kai tavo švelnų
Kūną liesdami, iš marmuro
Jie nemirtingą grožį kūrė.
Džokondos šypsenoj Da Vinčis
Tavo paslaptį įamžino.
O moterie,
Esi tu deivė ir šventoji,
Esi žvaigždė
Ir pragaro dvasia.
Tave į dangų kėlė
Rankos mylinčios 
Ir švelniai glaudė prie savęs.
Ir aš tau savo
Meilės posmus vėl skiriu.
Metaforų skambių neieškau.
Širdim rašau žodžius:
Tave myliu...