Tą vakarą, kai prieblanda
Į širdį skverbėsi jausmų žvarba,
 Aš neverkiau.
Tik lietūs lijo ir bėgo
Skruostais ašarom lietaus.
Ne mano liūdnus
Atodūsius girdėjai tu -
Tai vėjas ošė už langų.
Žinau, tą naktį tau skaudėjo,
Kai aš trumpam išėjęs,
Užtrukau,
Kai tamsoje
Isteriškai vienatvė blaškės.
Lietus nuplovė pėdsakus,
Išblaškė vėjas
Negimusias mintis.
Bet aš nušluostyt ašarų
Nuo tavo mylinčių
Akių grįžtu.
Nusišypsok - ne man,
Gyvenimui ir mūsų  meilei,
Kurią tu lyg vaidilutė
Šventą ugnį saugai.