Čia buvo jauku ir gera.
Klegėjo žmonių balsai,
Krosnyje spragsėjo
Degdamos malkos,
O gal mūsų
Nerūpestingas laikas...
Kai išėjome –
Kas į gyvenimą,
Kas į amžinybę –
Liko tuštuma.
Tik per pilnatį šventieji,
Palikę paveikslus,
Prisimindami mus,
Vaikšto po tuščius
Tėvų namus...
Čia buvo jauku ir gera.
Dabar čia viešpatauja
Tuštuma...