Tavęs nebus
Prie Kūčių stalo, mama,
Ir nesusėsim mes – 
Rimti, išdidūs,
Kaip vaikystėje –
Iš tėvo rankų
Kalėdaičio švento laukdami.
Ištarę „amen“,  jūsų lūpos
Nesukalbės
Šventos maldos.
Visi išėjome, palikę
Tėviškės jaukius namus.
Jūs – į kapus,
Mes – vis dar miname
Gyvenimo
Painius kelius.
Bet aš prie Kūčių stalo
Prisiminsiu Jus
Ir sukalbėsiu
Šventos,
Gerokai primirštos
Maldos žodžius.