Išskrendančių
Paukščių akimis
Šį rytą į žemę
Žvelgė ruduo.
Aš jaučiau rudens
Melancholišką žvilgsnį
Ir tylą lyg eleksyrą
Gyvybės
Gėriau gimtinės laukų,
O paukščiai
Skrido ir tolo.
Pakilti ir skristi
Negalėjau su jais.
Meilė gimtinei
Ir tau, mylima,
Lyg gravitacija
Laikė ir laiko
Šioj žemėj mane.