Norėjau ąžuolu aš būti,

Bet beržu svyruokliu

Tėviškėj ošiau.

Viduržiemio šerkšnu

Gyvenimas seniai

Dabina mano plaukus

Ir vis sunkiau

Su vėjais grumtis. 

Ir tu buvai lyg liepa.

Kvepėjo liepžiedžių medumi

Tavo lūpos ir plaukai.

Mes svaigome

Nuo meilės vėjų

Ir saugojom viens kitą

Nuo gyvenimo audrų.

Gyvenimo ir meilės himnus

Giedojo paukščiai

Mūsų lajose.

O kai atūžusi audra

Palauš mane,

Neverk manęs... 

Priimk paukščius – 

Tegul jie gieda 

Apie mūsų meilę,

Tegul jų giesmės 

Virš mūsų meilės

Žemės plaukia.