Mano žeme gimtoji,
Tavo rankose toliai
Beribiai laukų,
Upių kasos vilnija
Tarp klonių, miškų.
Ir dangus mėlynuoja
Toks gilus ir mąslus,
O naktim skęsta žvaigždės
Gelmėj ežerų,
Pilnaties bėga takas
Virš bangų,
Ryto rūkas tavo veidą
Dengia baltu vualiu.
Mano žeme gimtoji,
Su tavimi naktimis
Aš skaičiuoju žvaigždes.
Į tavo glėbį
Lyg glėbį moters mylimos 
Aš sugrįžti skubu 
Vis dažniau.
Tu ištieski rankas
Ir priglauski mane
Kaip motinos glaudžia
Sugrįžusius savo vaikus.