Atmintis su metais
Vis dažniau šlubuoja.
Ir save apgauti
Tenka vis dažniau.
Net širdis ir ta
Dažniau meluoja,
O gyvenimas praeidamas
Šypsosi lyg rūmų juokdarys.
Ryto aušros
Iš spalvoto sapno
Vis rečiau išbudina,
Nesvarbu ką kužda
Tau praeinanti diena
Ne žvaigždėmis -
Nuoskaudomis
Lyja naktimis.
Ir kas vakarą
Mintyse pakartoji:
„Baigėsi dar viena
Gyvenimo diena“.
Nepajuntame, kaip pralekia
Ne dienos  - metai.
Ir į klausimą -
„Kaip sekasi?“, -
„Gyvenu...“ - atsakai.