Kai degančios bažnyčios
Varpas šaukė  -
Degam,  degam,
Pravirko baltas angelas
Žmogaus balsu.
Bejėgiškumas 
Slėgė jo pečius,
Ugnis
Lyg Mefistofelis
Šėliojo
Į pelenus paversdama
Senus maldos namus.
Ir krito
Baltas angelas į ugnį,
Nudegdamas sparnus.
Ryte,  kai vėjas
Po gaisraviete
Klajodamas raudojo,
Kažkas pakėlė
Angelą besparnį.
Jo akyse
Ne skausmo, ne baimės,
O vilties ašaros
Lyg deimantai spindėjo.