Ten, kur meldėsi protėviai,

Neošia šventoji giria.

Tik aukuras, išsaugojęs

Šventosios ugnies šilumą,

Vis dar laukia mūsų aukų...

Tik šventas ąžuolas

Ošia buvusioj šventgirėj,

Kur vis dar klaidžioja

Žvaigždėmis danguje 

Sušvitusių vaidilučių vėlės.

Tik šventas šaltinis

Neišseko per šimtmečius.

Jo šventu vandeniu

Nusiplovę širdis ir sielas,

Nusilenkime mus saugantiems

Protėvių dievams...