Girdžiu
Kaip ankstų rytą
Gimtinės mano
Upės kalba.
Jų žodžiai ligi skausmo
Mano sielai artimi.
Visi mes čia,
Gimę ir užaugę,
Prie tėviškės
Grandinėm laiko pririšti,
Nors ir retai sugrįždami,
Nevienas ašarą nubraukiam.
Vieni dar galime
Tėvų duris praverti,
Kiti ant slenksčio
Prisėdam akmenio.
Ar prie beržų,
Vaikystėje sodintų,
Bet jau išaugusių,
Parymom.
Išeidami sukalbam maldą
Ir sugrįžimo viltį,
Lyg gimtosios
Žemės saują,
Išsinešam į kelią.