Kai paryčiais,
Apgirtę nuo vyno
Rytmečio rasų,
Žiogai nusimeta frakus,
Suskamba
Virš bundančių laukų
Aušros minorinė nata.
Tik do re mi
Teišgali sugroti
Apgirtęs pusnuogis maestro.
O rytas magiškai gražus -
Vos brėkštantis dangus
Ir mirtina tyla.
Ji truks akimirką,
Kol išsiblaivę nuo saulės
Tekančios šviesos,
Žiogai paėmę smuikelius
Aušros rapsodiją užgros.