Viduržiemio speigu
Jausmų žvarba į širdį smelkias.
Ne meilės žodžiai
Šildo - židinio ugnis.
Bet aš tavęs lyg Odisėjas
Penelopės išsiilgęs
Per pūga šėlstančių
Jausmų brendu.
Ir mano meilės kelias
Toks ilgas ir klaidus,
Bet gyvenu viltim, 
Kad tu manęs, lyg Penelopė
Odisėjo išsiilgus,
Atversi širdį mano meilei
Ir tavo rankos
Mane sužvarbusį sušildys,
O tavo žvilgsnis,
Gundančiai žavus,
Sušildys
Mano širdį ir jausmus.
O gal širdies
Man savo neatvėrus,
Liksi rymoti vienumoj,
Liūdnu žvilgsniu mane nueinantį
Į tolį palydėsi ir pajusi,
Kaip skverbiasi į širdį
Viduržiemio speigu
Užgesusių jausmų žvarba...