Per naktį
Klausiausi tylos.
Net žiogai
Nečirpino smuikų.
Ir vėjas, medžių
Paunksmėje
Snausdamas, tylėjo.
Neošė medžiai.
Žvaigždės nekrito.
Tik nerimastingai
Plakdama širdis
Drumstė tylą.
Per naktį
Klausiausi tylos.
Klausiausi savo minčių,
Savo širdies.
Klausiausi savęs...
Kiek daug galima
Išgirsti tyloje...