Pavasaris jau Mendelsoną groja.
Tiek žavesio atgimstančioj gamtoj...
Taip gera girdėti,
Kaip gieda paukščiai,
Ir jausti stebuklingą atgimimą
Sieloj ir jausmuos.
Noris nuovargį žiemos numetus,
Tekant saulei
Išeit į sodą žydintį baltai,
Kur obelys lyg nuotakos
Stovi prie pavasario altoriaus
Ir laukia nesulaukia
Savo išrinktojo – vėjo,
Ir skambant Mendelsono maršui
Prisipažinti meilėje
Gimtinei ir žmonėms.
Pavasaris jau Mendelsoną groja.
Didingai skamba
Žvaigždžių fleitos
Pavasario naktimis.
Tiek mistikos ir grožio
Pavasarį gamtoje
Ir sielose žmonių.