Palaiminti
Mylintys.
Palaiminti
Laukiantys.
Palaiminti
Tikintys.
Kas Dievui,
Kas žmogui...
Palaimintas
Ilgesys,
Kai širdyje
Gyvena
Meilė...

Man patinka sielos
Dieviškas šauksmas,
Kai širdis meile plaka,
Kai lietus
Viduržiemy lyja.
Man patinka
Kai žvaigždės
Vidurnakty krenta,
Kai mylima moteris
Glaudžia ir bučiuoja.
Man patinka
Būti mylimu
Tai vienintelei,
Kuri lyg saulė žemę
Meilės gravitacija traukia...
Ir skrendam mes
Lyg du angelai
Meilės orbitoje.
Man patinka sielos
Dieviškas šauksmas
Kai širdis meile plaka,
Kai gyvenimas
Pilnas prasmės.

Gerumo
Šypsena
Lyg nimfa
Tavo lūpas
Puošia.
O akyse
Lyg sielos
Veidrodyje
Atsispindi
Meilė.
Šypsokis
Nimfos
Šypsena
Kol širdyje
Jausmai
Liepsnoja,
Kol aistros
Regėjimai
Aplanko.

Degs Joninių laužai.
Basomis
Per rasas brisi.
Tik nežinosi
Kaip stipriai
Tave aš pamilau.
Gal liūdna
Bus vienai,
Gal vėju
Tu juoksies.
O mano
Širdyje gyvens
Laukimas,
Ilgesys...
Net žvaigždės
Nežinos
Kaip myliu
Aš tave...
O tolumoj liepsnos
Vasarvidžio
Nakties laužai...

Lietui
Lyjant
Gimsta
Melancholiški
Eilėraščiai.
Prijaukinki,
Sušildyki juos
Ir aš būsiu
Laimingas,
Mylėdamas
Tave...

Naktis.
Tamsa.
Už lango vėjas
Švilpauja
Noktiurną.
Lyg žmonės
Vieniši keliauja
Gatvėmis
Žibintai.
Taip liūdna
Be tavęs,
Tik laikrodis
Skaičiuoja
Laukimo laiką.
Ir skamba
Tamsoje
Vidurnakčio
Noktiurnas.

Kai meilės
Žodžiai
Dūžta
Lyg sielos
Veidrodžiai,
Kai vienatvė
Eina iš širdies
Į širdį,
Abejingumas
Švenčia
Pyro pergalę...

Mano mintys,
Pavirtę žodžiais,
Keliauja būties keliu.
Jos gimsta ir miršta,
Dūla knygų lentynose,
O kai pajutę
Laisvę išskrenda,
Mylinčios širdys
Ima plakti smarkiau.
Mano mintys,
Pavirtę žodžiais,
Keliauja meilės
Keliu...

Tuščiame kambaryje
Šešėliai vaidina
Gyvenimo mizanscenas.
Kai bus liūdna,
Užpūsiu žvakę.
Šešėliai išnyks,
Nespėję suvaidinti
Meilės akto...
Tamsoje lauksiu
Seniai nematyto
Tavo žvilgsnio šviesos.
Tokia keista
Dar viena mūsų
Gyvenimo mizanscena.

Lietaus žemėje
Lyja lietus.
Tavo skruostais
Bėga lietaus,
O gal tavo
Ašaros...
Bučiuodamas tave,
Jaučiu
Jų sūrumą
Ir tavo lūpų
Švelnumą.

Naktis,
Palikus miestą,
Išeina į tamsą.
Prisimenu akimirką,
Kai lemtis norėjo,
Kad ir aš išeičiau
Iš savo liūdesio,
Iš savo gyvenimo.
Jaučiau stingdantį
Šaltį,
Vandenį,
Plaunantį mano kūną.
Jaučiau nerimą
Ir nežinios baimę.
Tik tavo žvilgsnis,
Pilnas meilės
Ir netekties skausmo,
Sugrąžino
Mane gyvenimui.

Mano praeitis
Liko anapus uždarytų
Laiko durų.
Tu buvai ten ir esi čia.
Ir būsi ten kur aš eisiu,
Kur saulėtekio
Paukščiai
Skris iš ateities,
Kur virš dabarties
Ir praeities
Pavargęs nuo mūsų
Skubėjimo gyventi
Melsis liūdnas
Angelas...

Man patinka ruduo
Su lietum
Ir niūria tuštuma,
Kai lapai
Paukščiais
Į dangų svajoje
Pakilti,
Po kojomis guli.
Kai kasdiena
Vis skaudžiau suvoki,
Jei pakilti nelemta,-
Gravitacijos
Įveikt negali...

Praeities
Paveikslais
Išdabintoje
Mano laiko
Celėje
Vis dar gyvena
Vaikystės
Namų ilgesys
Ir pažinimo
Troškulys,
Kurio nenumalšino
Gyvenimo
Šaltinio
Bėgančio
Iš sielos gelmės
Vanduo.

Ne paminklai - žodžiai
Įamžins mūsų meilę.
Ne iškalti granite -
Popieriaus lape
Parašyti žodžiai -
„Aš myliu tave“,
Liks gyventi,
Kai išeisime mes.
Kitos lūpos,
Kitame laike
Juos skaitys
Ir skambės
Žodžiai tau skirti -
„Aš myliu tave“,
Kitoje epochoje
Ir lyg paukščiai
Į žvaigždėtą dangų
Skris amžinybės
Gravitaciniam laike.

Ten,
Kur viešpatauja
Tamsa,
Meilės šviesa
Neranda
Kelio į širdis.
Įžiebkime
Kelrodę
Viltes žvaigždę
Savo širdyse.

Lemtie,
Kam leidi mums
Būties keliu išeiti
Ir kelio neparodai
Sugrįžimui.
Ir einam mes
Lyg piligrimai
Vingiuotais
Vieškeliais būties
Trumpam sugrįždami
Gimtinei nusilenkti
Ir atminčiai
Anapilin išėjusių
Žmonių...
Gyveno jie
Kad mes gyventumėm.
Mylėjo jie
Kad mes mylėtumėm.
Ir mes gyvenam,
Kad kiti gyventų
Ir mylėtų...

Pūga už lango.
Balti laukai ir miško
Juosta tolumoje.
Tušti namai -
Nėra čia gyvasties
Ir šilumos nėra.
Ir sieloj tuščia
Lyg baltuos
Viduržiemio laukuos.
Tik aš, nebodamas pūgos,
Tavęs ieškoti išeinu.
Atverki širdį, sielą,
Priimk mane
Ir mes abu
Tuščiuos namuos
Uždegsim židinį
Jausmų,
Ir šiluma mūsų
Meilės namuose
Padvelks...