Neišeik su vasara.
Pasilik su rudeniu.
Neišskrisk su paukščiais,
O ateik lietum.
Juk tavęs aš laukiu.
Amžinybę lauksiu.
Atvira širdimi
Aš tave sutiksiu.
Ant geltonų
Klevo lapų
Meilės laiškus
Tau rašysiu
Ir su vėjo gūsiu
Tau kas rytą siųsiu.
Neišeik su vasara
Pasilik su rudeniu...

O moterie,
Esi stebuklas tu
Ir dovana dievų.
Tu rytmečio aušra
Ir vakaro žara.
Tu lyg diena šviesi.
Tu lyg naktis tamsi.
Esi tu meilė ir aistra.
Esi tu tobulo
Pasaulio vizija
Ir prakeiksmas dievų.
Esi tu motina,
Gyvybę dovanojanti.
Esi tu meilės fėja.
Esi stebuklas žemės
Ir dangaus...
Ir aš šiandiena
Tau lenkiuosi
Ir tave myliu.

Šalta viduržiemio naktis. 
Tiek daug sidabro
Išpylė pilnatis.
Danguj žvaigždynai
Lyg angelai
Sparnus išskleidę skrenda,
O prieš akis
Balti balti laukai
Ir ąžuolas
Stiprus, galingas
Vidur lauko stovi
Šalta viduržiemio  naktis,
O aš  nejausdamas  to speigo
Per baltą  sidabruotą
Lygumą brendu,
Einu kur tu manęs
Lyg  meilės angelas
Šią šaltą naktį lauki...

Pavydžiu vėjui
Glostančiam tave.
Akis užmerkiu
Ir matau, kaip jis
Kedena tavo plaukus,
Kaip švelniai glosto
Tavo veidą ir rankas.
O kai audra ateina,
Tu vėjo jėgą
Ir stiprybę pajunti.
O kaip norėčiau,
Kad tu pajustum
Švelnumą mano rankų,
Ir mano rankų jėgą...

Tamsoje 
Nemačiau
Tavo veido.
Tik nedrąsiai
Liečiau
Tavo drėgnas akis.
Tu tyliai verkei,
Įžeista mano žodžių.
Neišdrįsau
Ištart „atleisk“.
Tiesos našta
Slėgė mane,
Mano jausmus,
Mano mintis,
Mano neištartus
Meilės žodžius.
Tamsoje
Nemačiau
Tavo veido
Tik girdėjau,
Kaip už lango
Tavo nuoskaudom
Lijo lietus...

Kankinančiai
Ilga naktis.
Bemiegės mintys.
Intymi erdvė
Ir sapnas
Susapnuotas paryčiais.
Lyg Botičelio Venera
Iš ežero gelmės
Pilnaties taku bridai.
Jaučiau pavydą
Ežero bangoms
Jos lietė, glamonėjo
Tavo švelnų kūną...
Nubudus saulei,
Išnyko intymi erdvė.
Ištirpo sapnas
Tik mintis pagundiška
Ramybę drumsdama,
Mane į meilės  naktį
Sugrąžinti bandė.

Tu buvai nežemiška
Ir žemiška buvai.
Tu buvai snaige balta,
Tu buvai rasa,
Tu buvai aušra,
Tu buvai žara,
Tu buvai džiaugsmu,
Ir širdies skausmu.
Kas gi tu esi?
Tu mano diena.
Tu buvai naktis.
Tu mano šviesa.
Tu mano tamsa.
Tu mano viltis.
Tu moteris,
Kurią myliu.

Atnešti
Man saulę 
Žadėjus,
Į naktį 
Viena išėjai.
Atnešti
Man meilę
Žadėjus,
Nakties tamsoje
Išnykai.
Ir draikėsi vėjy
Ne rūko vualis,
O tavo plaukai.
Tu ilgesio rožėm
Pražydai
Spalvotuose 
Mano sapnuos.
Ir žydi
Tos ilgesio rožės
Lyg mano
Jausmai.

Tą  vasaros vakarą
Linksmas lietutis lynojo.
Snaudė vėjas,
Prigludęs paunksmėj beržų,
O širdis, o širdis
Lyg jaunystėj šėliojo,
Buvo gera svaigti
Nuo tavo artumo,
Nuo  pašėlusio
Siautulio, mūsų jausmų,
Įsijautę nepajutom, 
Kaip  lyti nustojo,
Kaip  nuošė vėjas laukais,
Kaip  naktis mus žvaigždėtu
Dangumi užklojo,
Kaip užmigom 
Rūkų pataluos.
Ta akimirka 
Išliko širdy,
Ir kai lyja 
Lietutis linksmai,
Aš prisimenu ją 
Ir žodžius  - 
„Aš mylėsiu tave amžinai“.

Dangumi debesys
Balti, pilki, juodi
Ir sidabriniai plaukia.
Tie debesys gyvi
Kol teka saulė, 
Kol lyja lietūs,
Kol kyla rūkas,
Kol pučia vėjas.
Mylėdamas tave,
Aš gyvas,
Kol gyva tavo meilė,
Trapi lyg šerkšnas,
Tyra lyg rasa,
Stipri lyg audra,
Beribė lyg visata.
Aš gyvas,
Kol lauki manęs, 
Kol girdžiu 
Tavo ištartus žodžius;
„Myliu tave“,
Kol širdimi ir siela
Jaučiu beribę tavo meilę

Čia mano žemė,
Čia mano upės, ežerai, miškai.
Čia mano kelias,
Kuriuo aš į gyvenimą einu.
Čia mano lietūs lyja,
Čia mano sniegas sninga,
Čia mano rūkas kyla,
Čia mano saulė teka,
Čia mano žvaigždės 
Ir pilnatis naktimis šviečia.
Čia mano dienos, naktys,
Rytai ir vakarai,
Čia mano metai.
Čia mano tėvai
Ir protėviai gyveno,
Čia žmonės mano 
Mylimi gyvena
Ir aš šios žemės,
Šių upių, ežerų, miškų žmogus – 
Čia gyvenu
Ir žemę šią lyg motiną
Myliu.

Prisiminimai,
Kuriuos aš saugau,
Šventi lyg duonos trupiniai
Nuo tėvų stalo.
Ta duona motinos rankom
Buvo iškepta.
Šventai lyg Gralio taurę
Juos saugau
Sielos gelmėje,
Kad neištrintų laikas
To, kas šventa buvo,
Kad nenuneštų vėjas
Tų šventų minčių.
Kartais norisi,
Tėvų namų duris atvėrus,
Pajusti kvapą duonos kepamos
Ir lyg vaikystėje,
Atriekus pirmą karštą riekę,
Išbėgt į lauką
Ir klausytis lakštingalų dainų,
Ošimo miško,
O vakarais žiemos
Girdėt kaip ledas
Aižėja ir skamba
Užšalusiam vaikystės ežere.

Gyvendamas,
Aš ieškojau tiesos,
Aš ieškojau kelio.
Tas kelias ėjo
Per tamsų mišką,
Per sielos dykumą.
Tas kelias ėjo
Per mano žemę.
Žemę, kuri laukė
Mano rankų,
Kuri laukė mano širdies,
Kuri laukė manęs.
Aš buvau paukščiu,
Kuris išskridęs
Visada sugrįžta,
Kuris nepamiršta
Gimtojo lizdo.
Aš ieškojau tiesos,
Aš ieškojau kelio,
Savo gyvenimo kelio…

Į gimtinę,
Lyg pažadėtąją žemę,
Sugrįžti man gera.
Gera sugrįžti ten,
Kur motinos rankos
Palydėjo mane į gyvenimą,
Kur tėvas,
Rūkydamas „Primą“,
Laukė sugrįžtančio,
Kad kartu išeitume arti
Pavasariu kvepiančio lauko.
Dabar tas
Speigo sukaustytas laukas.
Beržais užaugo.
Ir manęs niekas nelaukia,
Tik aš į gimtinę
Lyg pažadėtąją
Žemę grįžtu.

Kai paryčiais,
Apgirtę nuo vyno
Rytmečio rasų,
Žiogai nusimeta frakus,
Suskamba
Virš bundančių laukų
Aušros minorinė nata.
Tik do re mi
Teišgali sugroti
Apgirtęs pusnuogis maestro.
O rytas magiškai gražus -
Vos brėkštantis dangus
Ir mirtina tyla.
Ji truks akimirką,
Kol išsiblaivę nuo saulės
Tekančios šviesos,
Žiogai paėmę smuikelius
Aušros rapsodiją užgros.

Girdžiu
Kaip ankstų rytą
Gimtinės mano
Upės kalba.
Jų žodžiai ligi skausmo
Mano sielai artimi.
Visi mes čia,
Gimę ir užaugę,
Prie tėviškės
Grandinėm laiko pririšti,
Nors ir retai sugrįždami,
Nevienas ašarą nubraukiam.
Vieni dar galime
Tėvų duris praverti,
Kiti ant slenksčio
Prisėdam akmenio.
Ar prie beržų,
Vaikystėje sodintų,
Bet jau išaugusių,
Parymom.
Išeidami sukalbam maldą
Ir sugrįžimo viltį,
Lyg gimtosios
Žemės saują,
Išsinešam į kelią.

Baltais laukais
Šįryt nubrido saulė,
Jos pėdos tokios lengvos.
Kažkur aukštai
Lyg atgimimo himnas
Suskambo vyturio
Pirma giesmė.
Toks lengvas
Pavasarinis džiaugsmas
Užpildė mūsų sielas
Ir jausmus...

Padysnio lyguma
Atbrenda saulė
Ir tysta per rūkus
Spinduliai pirmi
Ir aš su nuostaba
Žvelgiu į tą rūkų pasaulį
Man dovanojantį
Dar vieną dieną.
Tokia miela ši žemė,
Kur upės teka į rytus.
Tik sugrįžtu retai
Į šį rūkų pasaulį,
Kur mano protėvių šalis,
Kurią vaikystėj pamilau.